Gegužės 24 d. – antroji projekto „Epochų ratu“ diena. Tarp mokinių vyrauja įtampa, nes visus darbus reikia patobulinti ir užbaigti. Bet įtampos gijas suplėšo entuziazmas, ryžtas ir drąsa. Pažiūrėkime, kaip antrąją darbo dieną jaučiasi mokiniai bei mokytojai.

            Pirmiausia pasikalbėjome su labai svarbiu žmogumi mūsų mokykloje, istorijos mokytoju Robertu Ramanausku, kuris jau tryliktus metus yra  įsitraukęs į projekto veiklą. „Aš nuo pat pradžių prisidėjau prie projekto iniciatyvos, jaučiau atsakomybę, kad jis vyktų, įvyktų ir pavyktų. Mano patirtis vertinga tada, kai mokiniai nori ir geba ja pasinaudoti,“ – sako R. Ramanauskas. Paklaustas, ar Jis mato skirtumų tarp kiekvienais metais vykstančio projekto, jis sako, jog sunkumo lygis nekinta – nei sunkėja, nei lengvėja. Viskas priklauso nuo pačių mokinių, ar jie jaučia atsakingumą, klauso konsultantų nurodymų ir patarimų. Projekto dalyviai, kurie mano viską žinantys ir nemoka priimti konstruktyvios kritikos, dažniausiai patys nukenčia – tiksliau, nukenčia jų rezultatai. Mokytojas pataria mokiniams visada įdėmiai klausyti konsultantų patarimų, nes tai palengvins jų darbą ir tai jis sužinojo iš savo ilgos patirties projekte. Dar mes pasiteiravome, kokių patarimų mokytojas turi kitais metais į Vilniaus Užupio gimnaziją ateinantiems devintokams, kurie turės dalyvauti „Epochų ratu“ projekte. Mokytojas sako, jog naujoje aplinkoje iš pradžių tikrai iškyla sunkumų. Kaip jau minėjo anksčiau, svarbiausia yra klausyti, ką rekomenduoja konsultuojantys mokytojai. Taip pat linki drąsos, kūrybiškumo, atsakingumo bei atvirumo. Taigi, tikimės, kad kitais metais devintokai pasinaudos šiais patarimais ir pritaikys juos veikoje.

            Antras mokytojas, kuris sutiko mums duoti interviu – Augustas Četkauskas. Jis šių metų projekte turi daug darbų: fotografuoja, konsultuoja ir taip pat turės vertinti koliažus. Jis labai džiaugiasi, kad užima fotografo pareigas, nes tai leidžia įamžinti akimirkas, kurias galėsime matyti ir po kelių dešimtmečių. Mokytojas yra dalyvavęs visuose mokyklos projektuose, todėl turi daug patirties ir sako, jog mokiniai kasmet jį nustebina, nes jis sužino daug mokinių pomėgių ir sugebėjimų. Taip pat A. Četkauskas sako, kad jam patinka šis projektas dėl to, kad yra atskleidžiamos visos mokinių gerosios pusės.

            Nutarėme pašnekinti ir mokinius. Pirmosios pašnekovės buvo mūsų klasiokės, su kuriomis kalbėjomės ir vakar. Karolina sako, kad ruošimasis temos pristatymui einasi nekaip. Merginos tinkamai nesuplanavo savo laiko, todėl šiandienai liko daug darbo. Jos baiminasi, kad nespės visko atlikti. Nors iškyla problemų, merginų grupė pasitiki savimi ir mano, jog jų pristatymas bus geresnis už kitų klasių. Ugnė, daranti koliažą, sako, kad darbas vyksta sklandžiai, be konfliktų ir artėja prie pabaigos.

            2d klasėje  taip pat vyrauja įvairios emocijos. Vieniems sekasi, kitiems nelabai… Skirtingai negu mūsų klasėje, temos pateikimo užduotis vyksta puikiai ir jau yra pabaigta. Paulina (temos pateiktis) jau gali atsipūsti. Tačiau jos klasiokė Amelija patiria nesklandumų. Nuo bemiegės nakties iki nesusitarimų grupėje, ji patiria daug streso. Jai tenka sunkiausius darbus atlikti vienai, todėl Amelija jaučia nelygybę. Tokią situaciją galima įžvelgti ne pirmą kartą, nes labai dažnai grupiniuose darbuose vieni dirba daugiau už kitus.

            2a klasės mokinei Smiltei, kuri su savo komanda kuria filmuką, sekasi gerai. Smiltė sako, kad jaudulio yra labai nedaug ir mokiniai į užduotį žiūri pozityviai, nors šiek tiek trūksta laiko. Smiltė juokaudama sako, kad  konsultuojantis mokytojas ,,slapstosi“ nuo jos. Bet tai jai netrukdo vykdyti savo užsibrėžtų tikslų. Smiltė dalyviams linki: „Didžiausios sėkmės, tikiuosi, kad visų darbai būtų įvertinti aukščiausiais pažymiais, bučkiai visiems!“

            Taigi, galime matyti progresą, lyginant su vakar diena. Nors ir iškyla probleminių situacijų, mokiniai išlieka ramūs ir pozityvūs. Linkime visiems sėkmingų pristatymų ir geros nuotaikos!

Monika Valavičiūtė ir Miglė Dulinskaitė 2b kl.